Pirmus metus po įkurtuvių apie lietvamzdžius niekas negalvoja. Vanduo nubėga, vizualiai viskas tvarkinga, problemų nėra. Antrais metais – taip pat. Tačiau trečiais ar ketvirtais metais, dažniausiai po intensyvios žiemos arba šlapio pavasario, atsiranda pirmieji ženklai, kad sprendimas buvo priimtas per greitai.

Tai ne teorija – tai realybė, su kuria Lietuvoje susiduria vis daugiau individualių namų savininkų.

Treti metai: pirmieji „nekalti“ simptomai

Viskas prasideda labai tyliai. Ant fasado atsiranda tamsesnės juostos. Cokolyje – drėgmės žymės. Po stipresnio lietaus vanduo trumpam persipila per latako kraštą. Dauguma tai nurašo smulkmenoms.

Tačiau būtent šiame etape jau aiškėja pirmosios klaidos:

• per siauras lietvamzdžių skersmuo,
• per mažas latakų nuolydis,
• netinkamas laikiklių išdėstymas.

Lietuvos klimatas negailestingas. Dideli kritulių kiekiai per trumpą laiką tampa norma, o lietaus nuvedimo sistema turi dirbti ne idealiomis, o ekstremaliomis sąlygomis.

Ketvirti metai: kai problema tampa matoma

Ketvirtais metais problema dažnai jau nebėra tik estetinė. Vanduo, nuolat tekantis fasadu, pradeda ardyti apdailą. Jei namas apšiltintas, drėgmė ieško silpniausių vietų.

Čia pasimato dar viena dažna klaida – per plonas metalas. Žiemą užšalęs vanduo plečia latakus, pavasarį jie grįžta į pradinę padėtį. Ne kiekviena sistema tai atlaiko. Atsiranda mikrodeformacijos, kurios iš pradžių nematomos, bet ilgainiui tampa rimta problema.

Budmat, kaip Rytų Europoje veikiantis gamintojas, šiuos ciklus vertina labai rimtai. Lietuvoje, Lenkijoje ar Baltijos šalyse temperatūrų svyravimai ir drėgmės apkrovos labai panašios, todėl sprendimai kuriami ne „gražiai“, o ilgam.

Penkti metai: kai tenka taisyti ne tik lietvamzdžius

Penktais metais dažnai tenka tvarkyti ne tik pačią lietaus nuvedimo sistemą, bet ir jos padarinius:

• pažeistą fasado apdailą,
• atšokusias plyteles,
• drėgmės paveiktą cokolį,
• išplautą gruntą prie pamatų.

Ir čia svarbiausias momentas – lietaus nuvedimo sistemos keitimas tampa brangesnis nei jos pasirinkimas būtų buvęs iš pradžių.

Kodėl dažniausiai klystama Lietuvoje

Didžioji dalis klaidų kyla ne dėl blogos valios, o dėl informacijos trūkumo. Lietvamzdžiai vis dar laikomi „antraeiliu“ sprendimu, nors realiai jie saugo visą namo konstrukciją.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

• parenkamas standartinis skersmuo visiems stogams;
• ignoruojamas stogo plotas ir šlaitų kiekis;
• taupoma laikiklių sąskaita;
• renkamasi spalva, ne įvertinus dangos savybių.

Lietvamzdžiai kaip sistemos dalis, o ne aksesuaras

Viena iš esminių priežasčių, kodėl Budmat sprendimai vertinami Rytų Europoje, yra požiūris į lietaus nuvedimo sistemą kaip į stogo dalį, o ne atskirą produktą.

Kai latakai, lietvamzdžiai ir tvirtinimo elementai projektuojami kartu su stogo danga, sumažėja:

• montavimo klaidų,
  deformacijų,
• eksploatacinių problemų.
  
  

Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didelė dalis namų statomi ne pagal tipinius projektus, o individualiai.

Kodėl šią klaidą vis dar daro net patyrę statytojai

Net ir patyrę žmonės kartais pasikliauja senais įpročiais. „Visada taip darėm“ – frazė, kuri statybose kainuoja brangiausiai. Rinka pasikeitė, klimatas pasikeitė, pastatai tapo sandaresni, o sprendimai turi prie to prisitaikyti.

Būtent todėl šiandien lietaus nuvedimo sistema turėtų būti parenkama ne pabaigoje, o kartu su stogo sprendimu.