Jeigu auginate vaikus, o namuose yra vibratorius, nusiteikite tam, kad galbūt vieną dieną teks sugalvoti paaiškinimą, kam reikalingas šitas „bananas“. Radome motinų, kurioms taip nutiko, ir jų vaikai, suradę šiuos žaisliukus, norėjo paaiškinimo: kas tai, ir kam reikalinga.
Marija, daugiavaikė mama
Pas mane namuose buvo net du vibratoriai, o vaikų tikrai daugiau. Aišku, kad tai nėra daiktas, kurį gali rodyti vaikams, kaip ir visa kita, kas susiję su seksu. Stengiausi, kad vibratorius moterims būtų paslėptas, laikydavau apatinių stalčiuje. Tačiau vieną dieną pas mane į virtuvę atbėgo du jaunėliai. Abu dėvėjo kelnaites ant galvų – kaip šalmus. Jauniausios dukros rankose buvo vibratorius, ir ji šaukė – mama, mama, kodėl šitas bananas taip pajuodo. Bananas pajuodo, o aš nusidažiau raudonai. Akimirką apėmė gėda, juk vibratoriai niekada neturėjo atsidurti mažų vaikų rankose ar akiratyje. Tačiau vibratorius moterims yra reikalingas daiktas. Jei turi vaikų, ir taip apriboji save: negali kada nori kur nori išeiti, atsiranda kitų problemų, vyras pyksta, kad gauna per mažai dėmesio ir t.t. Tačiau dabar norisi leisti sau bent kažką, kai taip daug apriboji. Taigi, vibratorius yra tas daiktas, kuris tikrai gali suteikti daug džiaugsmo. Kai vaikai jį rado, vos nenumiriau iš gėdos. Bet vėliau greitai sukurpiau melą: pasakiau, kad turbūt tas bananas įkrito į stalčių, nes buvau kažkada atsidėjusi ant komodos, o paskui jo neradau. Turbūt įkrito ir nemačiau, ir jis supuvo. Taigi, prie vaikų akių pasakiau, kad nešu jį išmesti į konteinerį, ir išėjau. Vėliau apibariau juos, kad kuičiasi po mano stalčius ir rengiasi ant galvos apatinius. Vibratorius juk ne vienintelis dalykas, kurio vaikai turėtų neimti, ir nematyti. Taip pat nevalia rasti ir kitokių žaisliukų, ir apskritai įprasti mamos daiktai yra tai, ko vaikui yra geriau neimti.
Monika, vieno vaiko mama
Manęs nedomina vibratoriaus gamyba, svarbiau yra jį gerai paslėpti. Žinau, kad yra visokios vibratoriu rusys, pas mane stalčiuje guli vibratorius – kiškutis. Kai berniukas rado šitą daiktą, jis netgi pamatė ir mygtuką. Šios kartos vaikai turi visus įgūdžius, naudotis elektronika. Taip kaip mums pirmieji įgūdžiai buvo imti šaukštą, užsirišti batus, taip jiems – naudotis elektronikos prietaisais. Pritaikęs savo žinias, sūnelis įsijungė kiškutį, ir jis ėmė drebėti. Džiaugiuosi, kad po jo žaidimų nebuvo reikalingas vibratoriu remontas, nes šiaip jau maniškis yra labai jautrus, vos nukrenta kažkur, ima strigti. Mano vaikui vibratoriaus žala nepasireiškė jokia, nes jis nesuprato, kas tai yra, visgi, nutarė, kad tai kažkoks žaislas, galbūt skirtas jam padovanoti per gimtadienį. Vieną dieną jis išsidavė, kad aš gal turiu kur nors kokių žaislų paslėpusi, ir pats nuvedęs parodė, kur stovi mano mini vibratorius. Aš nepasimečiau, klausinėjau jo, kaip jis rado, kada rado, kiek kartų naudojosi, ką darė su juo, ar žino, kas tai. Sūnelis dar buvo labai mažas, dar jis nežinojo, kaip čia kas turi būti, kas čia iš tikro yra. Jei tai būtų buvę penio formos vibratorius, tai gal jis ir būtų kažką įtaręs. Tačiau žaislas liko panašus į žaislą, ir man pavyko viską užglaistyti. Pasakiau, kad čia žaislas tų vaikų, su kuriais dirbu mokykloje, ir kad netyčia jį parsinešiau namo, ir turiu nunešti kitą dieną atgal.
