patiekalaiŽiniasklaidoje nuolat girdime apie žaliavalgystės privalumus ir trūkumus. Neretai diskutuojama, kas tai yra: nauja mada, o gal puiki mityba, kuri padeda atgauti sveikatą? Neretai pasiklausius atsiliepimų, atrodo jog tai panacėją. Be abejonės valgyti šviežius vaisius bei daržoves labai sveika, vis dėlto aklai pasitikėti tuo nereikėtų. Taigi, pakalbėkime apie tai kiek plačiau, remiantis žaliavalgių patirtimi ir sveikos mitybos specialistų nuomone.

Žaliavalgystės šalininkai tvirtina, jog šie patiekalai daro stebuklingai gerą poveikį sveikatai. Teigiama, jog ši žalia mityba užtikrina ilgą gyvenimą, apsaugo nuo itin dažnų širdies bei kraujagyslių ligų, netgi padeda išvengti vėžio. Žaliąją mitybą propaguojantys žmonės sakosi, kad jų niekada nebesugundys virti, kepti ar kitaip termiškai apdoroti patiekalai. Vis dėlto sveikatos specialistai įspėja, kad tokie kardinalūs įprastos mitybos pokyčiai gali duoti ne tik naudos, bet ir nemažai žalos. Gydytojų teigimu, valgant vien tik žalią, neapdorotą maistą, kai iš raciono visiškai išbraukiama mėsa, visi pieno produktai bei kiaušiniai, žmogaus organizmui pradeda trūkti tam tikrų medžiagų. Mokslininkai nustatė, jog žaliavalgių organizme bene visada atsiranda vitamino B12, būtino gerai nervų sistemos veiklai bei kraujodarai, stoka. Be to su tokia mityba susijęs svorio kritimas neretai nulemia kaulų masės mažėjimą ar net menstruacijų ciklo sutrikimus, kurie gali turėti didelę neigiamą įtaką moters vaisingumui.

Pradėjus maitintis tik žaliu, neapdorotu maistu, dažniausiai žmogaus savijauta būna gana prasta. Pradžioje mūsų organizmui būna labai sunku įsisavinti  žalią maistą: žmonėms pradeda trūkti energijos, suprastėja jų nuotaika, neretai ima pykinti bei skaudėti galvą, taip pat kartais paūmėja ligos, kuriomis jau yra sergama. Paradoksalu tačiau nepaisant turimos informacijos apie žaliavalgystės sukeliamus sunkumus, didžioji dalis tokią mitybą propaguojančių žmonių savo valgymo įpročius ėmė keisti būtent tada, kai juos užklupo liga ar tiesiog ėmė jaustis prastai.

Ilgesnį laiką žalią maistą propaguojantys žmonės dažniausiai pabrėžia tik teigiamus pokyčius, kurie yra susiję su sveikatos pagerėjimu. Visų pirma, tai sumažėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kurį lemia gyvulinės kilmės riebalų atsisakymas. Cholesterolio kiekis normalizuojasi ir dėl to žymiai sumažėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Tai labai svarbu, kadangi šiuo metu širdies bei kraujagyslių ligos  yra pagrindinė žmonių mirties priežastis visoje Europoje.

Anot žaliavalgių, dar vienas šios mitybos privalumas yra garantuota puiki figūra. Juk bene visi šios mitybos šalininkai būna idealių kūno linijų. Tie, kurie turėdami nemažą antsvorį, pradeda maitintis žaliu maistu, dažnai netenka net kelių dešimčių kilogramų buvusio svorio. Tai tikrai suprantama, kadangi ši mityba yra labai nekaloringa, joje nėra gyvulinių riebalų. Neretai išgirstame ir tokių teiginių, kad žalias maistas daug maistingesnis. Taigi, reikėtų sutikti, jog maitinantis žaliu maistu galima išvengti nutukimo ir su juo susijusių įvairių ligų, tačiau pačios mitybos įtaka kitoms organizmo sistemoms nėra tik teigiama.

Kai kurie žmonės, skeptiškai nusiteikę prieš žaliavalgystę, sako, kad tokio tipo mityba nesuteikia pakankamai energijos, taip besimaitinantys nuolat jaučiasi silpni ir mieguisti. Tačiau patyrę žaliavalgiai tvirtina, kad greičiau yra priešingai. Juk šį faktą puikiai įrodo ne vienas pasaulinio lygio atletas, kuris vartodamas tik žalią neapdirbtą maistą ne tik puikiai jaučiasi, bet ir pasiekia stulbinančių rezultatų sporte.