Daugybė žmonių, kurie įvairiai apdorotą mėsą valgo kiekvieną dieną, mano, kad ji yra niekuo nepakeičiamas produktas. Tai iš vienos pusės gana logiška, kadangi mes gyvename šiauriniame regione ir ne vienam prasimaitinti be mėsos arba žuvies tikrai būtų sudėtinga. Nepaisant to, kad mūsų šalis yra cepelinų ir spirgučių kraštas, Lietuvoje, kaip, beje, ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių atsisako valgyti mėsą ir pereina prie augalinės mitybos. Tipiškas vegetariškai valgančių žmonių maistas yra vaisiai ir daržovės, įvairios sėklos, kruopos, miltiniai bei pieniški patiekalai.
Ne vienam dažnai atrodo, jog iš vegetariškų patiekalų sunku pagaminti sotų maistą. Tačiau reikia įjungti fantazija, šiek tiek pasidomėti ir atsisakius mėsos bei žuvies, sukursite tikrą puotą, kurioje savo skonių gama džiugins, karštieji patiekalai, desertai, vieno kąsnio užkandžiai.
Patiekalus, gaminamus iš žuvies ar mėsos vegetarizmo šalininkai rekomenduojama pakeisti pieno produktais, taip pat įvairiais miltiniais patiekalais, ryžiais, grikiais, makaronais, taip pat ir ankštiniais augalais, pvz., pupelėmis, žirniais, lęšiais, soja. Verdant sriubas reikėtų atsisakyti naudoti sultinį, pagamintą iš mėsos. Vietoje to, į sriubą geriau įmesti didesnį kiekį daržovių, įvairių prieskonių ir pan.
Jei jau nutarėte būti tikru vegetaru, reikėtų nepamiršti ir to, kad jie visiškai nevartoja ir kiaušinių, kadangi teigiama, jog juos valgant yra nužudoma gyvybė. Be abejo, yra labai daug teigiančių, kad būtent kiaušinio sudėtyje yra žmogaus organizmui būtinų, svarbiausių maisto medžiagų, fosforo bei proteino. Tačiau fosforo galima gauti ir iš daugelio daržovių, pvz., bulvių, o proteino gausu pupelėse bei varškėje.
Cukrų bei saldumynus vegetarai taip pat stengiasi valgyti kuo rečiau, dažnai juos keičia medumi, saldžiais šviežiais arba džiovintais vaisiais. Įvairios košės dažniausiai valgomos vienos arba su varške, pupelėmis, medumi, padažais bei įvairiais prieskoniais.
Reikėtų stengtis valgyti kuo paprastesnius patiekalus, kuriuose būtų kiek įmanoma mažiau sudedamųjų dalių. Taip pat patiektas maistas turi būti kuo mažiau apdirbtas, t. y. jei tik yra galimybė reikėtų nekepti to, ką galima išvirti, ir nevirti to, ką galima valgyti žalią. Atsisakius mėsos yra būtina išlaikyti tinkamą mitybos balansą. Jūsų maiste turi būti pakankamai vitaminų bei mineralų. Ypatingai svarbu užtektinai gauti geležies ir vitamino B12.
Remiantis mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, iš 100 žmonių, kurie pradėjo valgyti vegetariškus patiekalus, pusė numetė svorio, trečdalis išsprendė virškinimo problemas, daugumai pagerėjo nuotaika, paskaistėjo oda, jie tapo sveikesni, rečiau peršaldavo. Be to, vegetariška mityba pagelbėja ir tiems, kurie nori mesti rūkyti.
Nepaisant vegetarinės mitybos naudos, vis dėlto, kai kurie dietologai taip maitintis nesiūlo. Jie teigia, kad tik tie baltymai, kurių yra mėsoje gali aprūpinti žmogaus organizmą būtinomis amino rūgštimis. Tuo tarpu vegetarizmo šalininkai akcentuoja, kad, jei žmogus laikysis tinkamai subalansuotos augalinės dietos, jis gaus visų reikalingų amino rūgščių. Jų yra riešutų branduoliuose bei saulėgrąžose, taip pat ir ankštinėse kultūrose. Kalbant apie visus kitus būtinus mitybos komponentus, t. y. angliavandenius, riebalus, vitaminus bei mineralines medžiagas, augaliniame maiste jų yra gerokai daugiau negu įvairiuose gyvulinės kilmės produktuose.
